Siūlome moderniausius saulės kolektorius su vakuuminiais
stikliniais kaitinimo vamzdžiais. Skystis, esantis
variniame vamzdelyje ( kuris yra centre dviejų stiklinių
stiprių borosilikato vamzdžių) užverda, kai saulė
kolektorių įkaitina iki 25 laipsnių Celsijaus. Skysčio
virimas vyksta dėl to, kad vamzdelis yra vakuume,
kuriame reikia žymiai mažesnės temperatūros vandeniui
užvirti. Borosilikato stiklas atsparus krušai, lietui,
sniegui. Viduje sistemos cirkuliuoja antifrizas, todėl
kolektorius veikia ir žiemą. Kolektoriaus įkaitimui
nebūtina saulė, jis šyla ir debesuotą dieną nuo saulės
“radiacijos” per debesis.
Plokščiasis kolektorius (senesnio tipo) saulės energiją
paverčia šilumine tik esant tiesioginei radiacijai
(t.y. šviečiant saulei ) ir yra neefektyvus, kai dangus
apsiniaukęs.
Vakuuminiai kolektoriai ( mūsų siūlomi) - tai įrenginiai,
kuriuose saulės energija absorbuojančios plokštelės
yra stikliniame vamzdyje, iš jo išsiurbtas oras ir
jie šilumą iš dalies paverčia į išsklaidytąją radiaciją,
todėl veikia net apniukusiu oru. Tokių įrenginių kaina
šiek tiek didesnė nei plokščiųjų kolektorių, nes jų
gamybos technologija gana sudėtinga.
Be saulės kolektorių, sistemą paprastai sudaro bakas
akumuliatorius ( t.y. boileris, – jis turi būti nerūdyjančio
plieno, su 2 kontūrais, ir 2 temperatūros davikliais
efektyviam valdymui. Taip pat jame yra ir elektrinis
tenas sistemos apsaugai nuo užšalimo arba kai norite
vandenį pašildyti elektra; Mūsų įmonė boilerius (
150, 200, 300 litrų) tiekia kartu su kolektoriais
), siurblio blokas, reguliatorius. Šie įrengimai,
jų parinkimas turi tam tikrą specifiką, todėl juos
projektuoti turėtų specialistai. Siekiant apsaugoti
sistemas, kad neužšaltų, naudojamas specialus antifrizas,
jie yra skirtingi variniams kolektoriams ar plastikiniams
absorberiams.
Pagrindiniai
matmenys
konstrukcijai 2m x 1,5m su 18 vamzdžių
Saulės
energijos kiekis per metus (MJ/m2) (kWh/m2) į paviršiaus
ploto vienetą
Vietovė
Norvegijoje
Lietuvoje
Italijoje
Sachara
kWh
per metus
780
1001
1530
2500
Bendra saules spinduliuojama energija (W/m2) Lietuvoje
yra 600-800 W/m².
Saulėtų valandų kiekis per metus (h/a): Lietuva
1400-1900 h/metus, Pietu Europa iki 4000 h/metus.
Saulės energijos naudojimo sistemos tiekiamo
karšto vandens dalis vienos šeimos gyvenamąjam namui,
%
Sausis
Vasaris
Kovas
Balandis
Gegužė
Birželis
Liepa
Rugpjūtis
Rugsėjis
Spalis
Lapkritis
Gruodis
24%
41%
62%
75%
86%
86%
89%
86%
83%
59%
29%
24%
Saulės spinduliavimas
kinta priklausomai nuo metų laiko - vasarą jis stipresnis,
o žiemą silpnesnis. Saulės energijos naudojimo sistemos
efektyvumą apibūdina dydis, vadinamas geriamąjam
vandeniui šildyti tiekiamos energijos dalimi, kurią
saulės energijos naudojimo sistema pagamina vidutiniškai
per metus. Vidutiniuose vienos ar dviejų šeimų namuose
ši dalis siekia iki 60 proc.
Gegužės-rugpjūčio mėnesiais šios energijos
visiškai pakanka patenkinti karšto geriamojo vandens
poreikį. Pereinamojo sezono mėnesiais saulės energijos
naudojimo sistema gali tiekti energijos ir patalpoms
šildyti, ji ypač efektyviai panaudojama
žematemperatūrinėse grindinio šildymo sistemose.
Tai gerokai sumažina vidutines kietojo, skystojo
kuro arba dujų sąnaudas.
Saulės kolektorius nepakeičia dujų
ar elektrinio šildymo, jis yra šių sistemų geras
pagalbininkas, Nes ne visos dienos metuose
yra saulėtos. Bet jeigu imsime metų vidurkį, teisingai
parinkta saulės sistema gali patenkinti apie 70%
karšto vandens poreikių namui. Didinti sistemą neverta,
nes vasaros metu šilumos bus perdaug, jeigu tik
turėsite didesnę akumuliacinę talpyklą arba vandens
baseiną karšto vandens kaupimui.
Saulės kolektoriai gali būti
naudojami ir žiemą prie -30 C temperatūros, nors
efektyvumas žymiai sumažėja. Geras šilumos gavimas
vyksta temperatūroje, svyruojančioje apie -5° -
0°C.
Vidutinis
kasdieninis saulės energijos spinduliavimas į horizontalų
paviršių (kWh/m2/dieną) Kaune (platuma
54.54 ilguma 23.14 ), 10 metų vidurkis:
Sausis
Vasaris
Kovas
Balandis
Gegužė
Birželis
Liepa
Rugpjūtis
Rugsėjis
Spalis
Lapkritis
Gruodis
0,74
1,48
2,45
3,58
4,90
4,88
4,76
4,09
2,59
1,58
0,81
0,57
KwH/m²
Pvz., jei bus du kolektoriai po 18 vamzdžių
(viso 36 vnt. 58x1800mm vakuuminių vamzdžių iš borosilikato
stiklo), kurių saulės spindulius sugeriančio paviršiaus
plotas yra 2,9 m² ir konversijos koef. 0,7504 per
metus galime gauti: 1000 x 2,9 x 0,7504 ~ 2176,16
kWh.
Vidutiniškai apie 750 kWh/m² (saulės kolektoriaus
1 m² ) per metus.
Privalumai
● Patikimi, efektyvūs, dvigubo stiklo saulės vakuuminiai
vamzdžiai su kaitinimo vamzdeliu;
● Variniai kaitinimo vamzdeliai greitam šilumos perdavimui;
● Lengvai instaliuojami ir prižiūrimi
● Lengvas vienos arba kelių baterijų sujungimas ir
instaliavimas
● Nerūdyjantis sidabruotas varinis kolektorius,
● Visas rėmas iš nerūdyjančio plieno ( 304 2B grade
SS )
● Efektyvus šiluminis galingumas m² yra 15.18 kJ/K
m². Patikrinti pagal standartą EN 12975.
Vilniaus apytikslė geografinė
padėtis - 54°40' šiaurės platumos - - kolektorius
turi būti nukreiptas į Pietus 54° kampu. Nereikia
labai stengtis sumontuoti saulės kolektorių tiksliu
reikalingu kampu. Jeigu stogo kampas yra tarp 10o+/-
jūsų pageidaujamo kampo, galima tiesiog montuoti saulės
kolektorių ant stogo paviršiaus. Pridėtos pastangos
nustatyti saulės kolektorių tiksliu kampu negarantuoja,
kad labai padidės efektyvumas. Mūsų
sąlygomis galima montuoti 30 - 50 laipsnių kampu (
jei sistema naudojama tik vasarą – 15 - 45 laipsnių
). 1995 m. Europos Sąjungos šalyse
buvo sumontuota 6,5 mln. m² saulės kolektorių. Šį
dydį Europos Sąjunga iki 2010 m. ketina padidinti
iki 100 mln. m². Šalyse, kurių klimatinės sąlygos
pagal saulės spinduliuotę yra panašios į Lietuvos,
taip pat naudojami saulės kolektoriai. Štai Danijoje
1998 m. buvo naudojama apie 184 tūkst. m² kolektorių
ir kasmet parduodama 2000-2800 naujų kolektorinių
sistemų. Tais pačiais metais Vokietijoje
buvo naudojama apie 2,4 mln. m² saulės kolektorių
ir kasmet įrengiama po 400 tūkst. m². 1995 m. pabaigoje
Austrijoje veikė apie 1,2 mln. m²
saulės kolektorių ir kasmet jų kiekis padidėja apie
200 tūkst. m². Bet kokiu
atveju saulės energijos naudojimo sistema 4 asmenų
šeimai padeda sutaupyti apie 60% bet kokio kito kuro.
Taigi per metus taupymo efektas tampa gana ryškus.
Be abejonės, kainuoja įrengti ir pačią saulės energijos
naudojimo sistemą, tačiau įvertinkite tai, kad ji
tarnaus bent 40 metų. Vargu ar galima prognozuoti
pigsiant tradicinius energijos šaltinius. Vadinasi,
sistemai įrengti skirtos lėšos ateityje atsipirks
greičiau.
Ir vandenį šildančios, ir elektros
energiją gaminančios sistemos dažniausiai įrengiamos
ant pastato stogo. Pirmuoju atveju įrenginį sudaro
vamzdeliai ir jais cirkuliuoja vanduo. Sušilęs jis
teka žemyn ir kaupiamas vandens
talpykloje. Šaltas vanduo vėl patenka į sistemą
ant pastato stogo ir ten sušyla. Vandens temperatūra
nustatoma termoreguliatoriumi. Jei vanduo sušildomas
nepakankamai, automatiškai įsijungia dar viena jo
šildymo sistema. Kolektorių reikėtų parinkti pagal
žmonių skaičių, jeigu šildysite buitinį vandenį
prausimuisi ir kt. Ir pagal namo plotą, jeigu jungsite
prie grindinio šildymo ( 10m² grindu ploto reikia
apie 1m² saulės baterijos) . Bet galima pajungti
ir mažiau - tas pačias baterijas, kurias naudojate
buitiniam vandeniui šildyti, tai vistiek bus pagalba
dujų ar kieto kuro katilui - jam mažiau reikės kuro
šildymo sistemai.
20 vamzdelių ( 58 mm heat pipe) kolektoriaus
( 2,40 m², absorbavimo plotas 1,61 m² ) testas 2008
metais :
Bandymu dienos: 118 dienų
Sum of global irradiation: 1715 MJ/m²
Dienų skaičius su daugiau kaip 14 MJ/m²: 30 dienų.
Lietaus kiekis: 170 l/m²
Dienų skaičius su daugiau kaip 850 W/m²: 69 dienos
Tiekiame saulės kolektorius, boilerius
ar visą sistemą. Pristatome ir kokybiškai sumontuojame.
Akumuliacinės talpyklos. Garantijos, sertifikatai.
Kas
atsitiktų jeigu vienas kuris vamzdis konstrukcijoje
būtų sudaužytas ?
Pirmiausia, vamzdžiai yra labia stiprūs ir nelengvai
sudaužomi, bet jeigu taip atsitiktų, saulės kolektoriaus
vamzdžiai pakeičiami labai lengvai. Saulės kolektoriai
gali veikti su keletu sudaužytų vamzdžių, tik efektyvumas
bus sumažintas.
Ar
vanduo bus šildomas debesuotą dieną ?
Taip. Nors šilumos atidavimas bus sumažintas apniukusią
dieną, jis vistiek šildys vandenį. Jeigu diena bus
labia apsiniaukusi arba lietinga, automatika įjungs
elektrinį teną, kuris komplektuojamas su boileriu,
arba dujų katilą.
Ar
Lietuvoje pakanka saulėtų dienų ?
Nors Lietuva ir nėra tas kraštas, kuriame ištisus
metus šviečia saulė, tačiau, specialistų skaičiavimais,
saulės tikrai pakanka karštam vandeniui paruošti.
Šilumos gavybai nebūtina, kad nuolat šviestų saulė.
Tuo galima įsitikinti debesuotą dieną atsisėdus
i automobilį: automobilio salone vis tiek bus tvanku.
Saulės kolektoriai veikia labai panašiai.
Siūlome moderniausius saulės kolektorius su vakuuminiais
stikliniais kaitinimo vamzdžiais. Skystis, esantis
variniame vamzdelyje ( kuris yra centre dviejų stiklinių
stiprių borosilikato vamzdžių) užverda, kai saulė
kolektorių įkaitina iki 25 laipsnių Celsijaus. Skysčio
virimas vyksta dėl to, kad vamzdelis yra vakuume,
kuriame reikia žymiai mažesnės temperatūros vandeniui
užvirti. Borosilikato stiklas atsparus krušai, lietui,
sniegui. Viduje sistemos cirkuliuoja antifrizas, todėl
kolektorius veikia ir žiemą. Kolektoriaus įkaitimui
nebūtina saulė, jis šyla ir debesuotą dieną nuo saulės
“radiacijos” per debesis.
